Gaila tų žmonių, kurie blaškosi, prie mažiausios negalios naudoja antibiotikus ir cheminius preparatus, o po to kenčia nuo medikamentinės alergijos, disbakteriozės, grybelinių susirgimų, kurių pasėkmės – ilgas ir dažnai bevaisis gydymas cheminiais preparatais. Juk juos galima apsaugoti nuo daugelio kančių, bei rizikos pakenkti. Juk homeopatija – tai vienas iš saugiausių ir efektyviausių sveikatos atstatymo metodų.

Kad homeopatija duotų naudos, ji turi būti patyrusių ir aukštos kvalifikacijos specialistų rankose. Tenka apgailestauti, kad nemažai žmonių, dažnai net neturinčių gydytojo išsilavinimo, užsiima gydymu, vadindami save homeopatijos pasekėjais, neturėdami tam jokio pagrindo. Jeigu tokių gydytojų gydymas nedavė rezultatų, nedarykite išankstinių išvadų apie homeopatiją.

Šios eilutės parašytos žmonėms, nepasišventusiems homeopatijai. Gydytojai homeopatai gydymui panaudoja visą spektrą gamtos kūrinių – nuo paprasto akmens iki aukso, nuo juodosios dilgėlės iki raibosios lelijos, nuo vabzdžio iki banginio, nors dauguma vaistų yra augalinės kilmės. Vaistai homeopatijoje parenkami griežtai individualiai, įvertinant ne tik ligos diagnozę, bet ir visus ligos simtomus, fiziologinius, fizinius, psihologinius žmogaus ypatumus, o taip pat paveldimumą.

Kokios ligos gerai pasiduoda homeopatiniam gydymui? Tai psichologinės problemos, neurozės, nemiga. Didelių pasiekimų šita terapija turi nusilpus organizmo apsauginei sistemai (dažni įvairių lokalizacijų persišaldymai, grybeliniai pažeidimai, polinkis pūliniams ir uždegiminiams procesams). Sėkmingai gydoma alergija, bei ligos, turinčios ryšį su alergija, net tokios, kaip bronchinė astma, poliartritas, neurodermitas. Homeopatija efektyvi sprendžiant endokrinines problemas, visų pirma skydliaukės, menstruacinio ciklo sutrikimus, gydant mastopatiją. Dažnais atvejais žmogus gali išvengti gydymo hormonais arba operacijos. Homeopatija naudinga skrandžio, virškinamojo trakto sutrikimų, širdies – kraujagyslių ligų gydymui. Homeopatija skiriama gydant ir aštrius susirgimus – anginą, gripą, virusines infekcijas, žarnyno sutrikimus, ir t.t.

Homeopatija neiššaukia šalutinio poveikio ir tinka bet kokio amžiaus ligonių gydymui, neišskiriant ir nėščių moterų. Principinių priešingybių derinant homeopatiją su kitais gydymo metodais nėra. Gydymo laikas priklauso nuo ligos senumo ir stadijos (laipsnio).

Visada atkreipiame dėmesį į tuos žmones, kurie gerai ir gražiai kalba, jais žavimės. Graži ir taisyklinga kalba yra „šansas“ surasti tinkamą vietą gyvenime. Žmogui, turinčiam kalbos trūkumų, tenka nuolat kovoti su šia kliūtimi.

Vienas iš sudėtingiausių kalbos sutrikimų yra mikčiojimas. Tai kalbos tempo ir ritmo sutrikimas. Mikčiojančiam asmeniui išsakant mintis, kartojami atskiri garsai ir žodžiai, atsiranda kalbos organų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, papildomi judesiai ir kt. Mikčiojimas trukdo bendravimui bei normaliam gyvenimui, nes išsivysto baimė, nepasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo aplinkinių. Dėl tos priežasties patiriami dideli išgyvenimai, kurie vėliau tampa kankinančiais. Bandymas nugalėti šį kalbos sutrikimą dažnai tik dar labiau sustiprina patį mikčiojimą. Tokie žmonės tampa emociškai dirglūs, nervingi arba labai kuklūs ir tylūs.

Kodėl mūsų kalboje atsiranda šie sutrikimai? Kad kalba būtų rišli, turi normaliai funkcionuoti kalbos smegenys, o ypač smegenų žievės zonos, susijusios su pačia kalba. Sklandi kalba priklauso nuo trijų pagrindinų smegenų centrų, kur koordinuotai veikia balso aparatas, sukuriantis tolygų kalbos garsų srautą.

• Motorinis (judėjimo) Broca centras (pagal neurofiziologo pavardę, kuris pirmas prakalbo apie smegenų centrus) reguliuoja balso aparatą: balso stygas, gomurio bei kvėpavimo raumenis ir valdo visa tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį).

• Sensorinis Vernike centras padeda išgirsti ir suprasti kalbą.

• Asociatyvinis centras „analizuoja“ išgirstą frazę ir „mąsto“, ką kalbėti toliau, „planuoja“ tolimesnę kalbą.

Rišli ir sklandi kalba – tai nenutrūkstantis apskritas procesas, o kad jis nesutriktų, visi trys kalbos smegenų centrai turi funkcionuoti darniai ir sinchroniškai. Taigi kalbėti, girdėti patį save, apmąstyti jau pasakytą frazę ar mintį ir vėl formuoti naują sakinį – visa tai turi vykti vienodu ir tuo pačiu greičiu. Kada yra pažeistas kalbos centrų sinchroniškumas, pažeidžiama ir pati kalba, dingsta kalbos sklandumas, atsiranda užsikirtimai, pakartojimai, nevalingi raumenų traukuliai, kitaip tariant, atsiranda mikčiojimo simptomai.

Maskvos biokibernetikos mokslinių tyrimų centras (vadovas A.A. Bludov) sukūrė kompiuterinę programą „BreathMaker“, kurios pagalba sėkmingai šalinamas šis kalbos sutrikimas.

Šios programos tikslas – visiškas kalbos funkcijų atstatymas. Užsiėmimo metu kompiuterinė programa visus tris kalbos smegenų centrus (Broka, Vernike bei asociatyvinį) sujungia į vieną bendrą visumą, kad jie dirbtų kartu ir sinchroniškai. Automatiškai šalinamas per didelis Broca centro aktyvumas, o tuo pačiu – ir pirminė mikčiojimo spazmų priežastis. Naujos kalbos taisyklės labai greitai suvokiamos ir mokčiojančiojo kalba tampa aiški bei laisva. Dėl to mikčiojantysis pradeda kalbėti laisviau, geriau, išraiškingiau.

Techninė charakteristika: naujoji kompiuterinės programos versija „BreathMaker 6“ veikia dviem režimais: „Kalbos taisymas“ ir „Diktoriaus kalbėjimo ugdymas“. Į komplektą įeina: kompaktas (CD), išsamus „naudojimosi vadovas“ kartu su video įrašais bei elektroninis programos raktas. Programa „BreathMaker“ turi tarptautinį patentą.

Sistemos reikalavimai: kad sistema veiktų sėkmingai, reikia bent jau Pentium 166, 32Mb RAM, garsinės kortos, mikrofono, ausinių, bei monitoriaus, kuriame reikės stebėti savo kalbos kitimą.

Ką ši programa taiso?Kompiuterinė programa „BreathMaker“ skirta taisyti kalbą mikčiojantiems vaikams nuo 7 metų, kadangi tokio amžiaus vaikai jau patys suvokia, reguliuoja ir kontroliuoja savo kalbą.. Geriausiai šią programą įsisavina mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai bei suaugusieji.

Apribojimai: dirbti šiuo aparatu (treniruokliu) nerekomenduojama sergantiems epilepsija, oligofrenija, psichine liga ar sutrikus nervų sistemai.

Naudojimas: mikčiojimo taisymas susideda iš trijų pagrindinių etapų:
1) skaitymas nemikčiojant;
2) bendravimas nemikčiojant;
3) diktoriaus gebėjimų ugdymas.

Pirmasis ir antrasis etapai vykdomi naudojant įrangą, kuri sunormalizuoja kalbą. Trečiasis etapas vykdomas be ausinių ir kalba kiek galima labiau priartinama prie gyvenimiškų situacijų.

Toliau mikčiojantysis visa tai atlieka namuose – keletą kartų per savaitę mokosi po 1,5 val. (vieną ar du mėnesius). Tai įtvirtina teisingus kalbos įgūdžius – būtent taip, kaip moko specialistas. Greičiausiai rezultatą pasiekia mokiniai ir studentai, kurie kasdien (labai svarbu tai daryti reguliariai) dirba su treniruokliu „BreathMaker“. Dirbant su šiuo treniruokliu amžiaus riba nenurodoma – nemikčioti gali išmokti visi, reikia tik turėti noro.

Kaip vyksta mikčiojimo taisymas (korekcija)? Pirmą užsiėmimo dieną mikčiojantysis naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis privalo nebemikčioti. Kodėl? Todėl, kad kompiuterinė įranga yra dirbtinė grandis tarp garsinio suvokimo ir savosios kalbos. Kanalu perduodamas garsas blokuoja netaisyklingą mikčiojančiojo kalbą. Taip pašalinamas kalboje esamas sutrikimas. Jei žmogus skaito tekstą į mikrofoną mikčiodamas, programa, turinti klinikinius filtrus, „ištaiso“ kalbą dviem būdais: iškarpo netaisyklingas vietas blokuodama užsikirtimus ir pratęsdama balses (žmogus per ausines girdi jau taisyklingą kalbėjimą). Ši programa automatiškai atstato kvėpavimą. Tarimas (be pastangų) tampa aiškus ir raiškus, nes mikčiojančiojo kalba per ausines jau pakoreguota grįžta atgal. Informacija priimama, išanalizuojama asociatyvinio centro pagalba, sumažinamas Broca centro aktyvumas. Visi trys kalbos centrai priverčiami dirbti sinchroniškai.

Užsiėmimų metu žmogus negirdi pašalinio triukšmo ir orientuojasi tik į išgirstą taisyklingai tariamą frazę ar sakinį. Besipraktikuojant susitvarko ir kvėpavimas, nes 2-3 kartus pailgėja iškvėpimas. Kompiuteris lyg ir „įtvirtina“ naujus refleksus. Orą iškvepiant per ilgesnį laiko tarpą, kaip ir miegant, žmogus pajunta ilgai lauktą ramybės būseną, atsipalaiduoja.

Palaipsniui nusistovėjęs mikčiojimo modelis suyra. Štai kodėl jau pirmojo užsiėmimo metu mikčiojimas dingsta net sunkiausiu atveju. Treniruodamasis žmogus pripranta kalbėti kitaip. Jis fiksuoja taisyklingą savo kalbą, todėl, net išjungus kompiuterį, kalba taisyklingai. Dingsta nepasitikėjimas savo jėgomis.

Trečiajame etape, ugdant diktoriaus gebėjimus, skaitant ir pasakojant literatūrinius tekstus įtvirtinama „nauja“ kalba (be mikčiojimo). Tuo metu mokomasi ne tik taisyklingai, bet ir aiškiai kalbėti, lavinama taisyklinga dikcija. Kartu kinta ir intonacija, mimika bei gestai.

Savo kalbos pasiekimus žmogus gali įvertinti kiekvieno užsiėmimo metu: 6 langeliai, pasirodantys kompiuterio ekrane, parodo pokyčius. Treniruodamasis ir stebėdamas grafikus ekrane mikčiojantis asmuo turi vizualiai kontroliuoti savo kalbą. Grafikai, kontroliuojantys kalbos aiškumą ir šalinantys spazmus yra aukštų formantų grafikai. Formantas yra obertonų zona kalbos spektre, formuojanti specifinį balso tembrą, pavyzdžiui, aiškų ir tvirtą, „metalinį“ vyrišką balsą ar „sidabrinį“, švelnų moterišką. Kiekvienas besitreniruojantis turi surasti savo intonaciją. Mikčiojimas išnyksta, kai pasiekiamas aukštesnis nei 30 procentų balso formantas. Tai ir yra treniruotės esmė.

Programa fiksuoja balso „vokalą“ – aukštus ar žemus garso tonus, psichologinės būsenos rodiklius: emocinę savijautą, agresiją bei nerimą. Mikčiojantysis savarankiškai analizuoja visa tai, kas, žinoma, sustiprina jo pasitikėjimą savimi. Tokia treniruotė, garantuojanti grįžtamąjį vizualinį ryšį, išlaisvina mikčiojantįjį nuo savikontrolės. Tuomet visas jo dėmesys sutelkiamas į tai, kaip tiksliai išreikšti mintis. Įtampa atslūgsta, psichinis stovis normalizuojasi ir mikčiojimas savaime išnyksta.

Programos savitumas. Treniruojantis su kompiuterine įranga, kalba tampa lėta, monotoniška, be emocinio atspalvio. Lavinant diktoriaus sugebėjimus, trečiajame etape, ši neįdomi kalba išnyksta ir pereinama prie natūralios, emociškai išraiškingos kalbos. Galiausiai pasiekiamas „profesionalaus diktoriaus balsas“.

Rezultatai. Tam, kad visiškai dingtų mikčiojimas, reikia nuolatos bendrauti. Seni, nusistovėję kalbos įgūdžiai yra stipresni, nei susiformavę nauji, todėl rekomenduojama kartkarčiais pasitreniruoti su „BreathMaker“, kad mikčiojimas vėl negrįžtų. Metų laikotarpyje, kuomet pravedamas treniruočių kursas ir trumpi reabilitaciniai kursai, nauji kalbos įgūdžiai įsitvirtina įvairiose situacijose. Kalba susinormalizuoja, atsiranda tinkama intonacija ir mikčiojimas išnyksta visam laikui.

Programos privalumai:
1. Kompleksiškumas – kuriant efektyvią „BreathMaker“ programą dalyvavo logopedai, psichiatrai, psichoterapeutai bei programuotojai.
2. Antidepresinis poveikis – pakelia nuotaiką ir suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.
3. Universalumas – tinka įvairių profesijų žmonėms (lektoriams, aktoriams, juristams, pedagogams, ekskursijų vadovams ir kt.), nes programos režimas „Diktoriaus gebėjimų ugdymas“ stiprina kalbos aparatą, daro balsą įtaigingesnį, pagerina jo tembrą, išplečia diapazoną.

Apibendrinimas. Programos „BreathMaker“ metodika pripažinta Rusijoje ir kitose šalyse. Ji turi svarių įrodymų apie visišką mikčiojimo ištaisymą. Papildomi tyrimai, atlikti 1996-2002 metais Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje, parodė, jog mikčiojimas ištaisomas 94-96 procentais.